Atnaujinta: 2016.02.20

 

  Pagrindinis meniu 

Nuotekų tvarkymo renginiai     
Valymo įrenginių kainos
Montavimo darbų kainos
Talpyklos
Septikai
Priešgaisriniai rezervuarai
Riebalų gaudyklės
Siurblinės
Talpyklos (įvairios paskirties)
Drenažas
Įrenginių techninė priežiūra
 

 

  

Puikus pasiūlymas:
 Nuotekų valymo įrenginys NV-A-1 "Traidenis"
 1.159,00 EUR su PVM.
Įrenginys skirtas 4-5 asmenų (šeimos) gyvenamąjam namui

  

Palankiomis išperkamosios nuomos sąlygomis galite:

  • įsigyti įrenginius;
  • apmokėti jų montavimo darbus;

Sužinokite sąlygas ir pasirašykite finansavimo sutartis tiesiog pas mus.

Tel.: 8 640 35405

 

Nuotekų valymo įrenginiai
Inžineriniai tinklai
Aplinkotvarkos darbai
 

   

Buitinių nuotekų filtravimo įrenginių

projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo gamtosauginės

TAISYKLĖS

LAND 21-97

ĮVADAS

Nedidelių kiekių buitinėms nuotekoms valyti užsienyje ir mūsų šalyje plačiai taikomas filtracijos gruntuose metodas. Valymo įrenginiai, kuriuose nuotekos valomos šiuo būdu, vadinami filtravimo įrenginiais (FĮ). Lietuvoje daugiausia naudojami filtravimo šuliniai ir filtravimo laukai (FL).

FĮ paskirtis yra preliminariai išvalytų nuotekų biologinis valymas, panaudojant natūralių grunto sluoksnių valomąsias savybes. Prieš išleidžiant į FĮ nuotekos išvalomos mechaniškai (smėliagaudėse, nusodintuvuose, septikuose ir pan.). Pagrindinis filtracijos metodo privalumas - valymo technologijos paprastumas ir pigumas. Pagrindinis trūkumas - lokalioje vietoje neišvengiamai užteršiamas gruntas ir požeminis vanduo.

Požeminis vanduo Lietuvoje - vienintelis geriamojo vandens šaltinis. Todėl daugelis atsakingų už gamtosaugą specialistų šį nuotekų valymo metodą vertina negatyviai. Aplinkos apsaugos, geologijos ir projektavimo specialistų pasitarime, įvykusiame 1989 m. lapkričio 14 d., buvo nutarta FL statybą laikinai leisti tik iki 1994 m., parengiant iki to laiko normatyvinius aktus, reglamentuojančius FL statybos ir eksploatacijos sąlygas.

Šis normatyvinis dokumentas parengtas apibendrinus paskelbtą informaciją apie kitų šalių patirtį bei nedidelės apimties specialių tyrimų, atliktų Buivydiškių, Kalvelių, Ž.Riešės ir Varėnos FL, rezultatus ir neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvos 91/271/EEC "Dėl miestų nuotekų valymo" nuostatoms.

 

1. Tikslas ir taikymo sritis

 

1.1. Normatyvinio dokumento tikslas - nustatyti buitinių nuotekų FĮ įrengimo ir eksploatavimo privalomus aplinkos apsaugos reikalavimus, įgalinančius sumažinti jų neigiamą poveikį požeminio ir paviršinio vandens kokybei.

1.2. Normatyvinio dokumento reikalavimai taikomi valant preliminariai išvalytas buitines nuotekas FĮ paskleidus jas žemės paviršiuje arba podirviniame, aeracijos zonos sluoksnyje.

1.3. Šis normatyvinis dokumentas privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems bei eksploatuojantiems FĮ, taip pat jų eksploataciją kontroliuojančioms institucijoms.

 

2. Nuorodos

 

Rengiant normatyvinį dokumentą vadovautasi šiais teisės aktais ir natūrinių tyrinėjimų rezultatais:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1992 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. I-2223 su pakeitimais ir papildymais pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (1996 m. gegužės 28 d. Nr. I-1352).

2.2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. I-1034.

2.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. I-1120.

2.4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. I-1240.

2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 842.

2.6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, priimtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija).

2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1991 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 147/372 "Dėl individualios statybos naujai skiriamose teritorijose ir į gyvenamąsias teritorijas pertvarkomuose kolektyviniuose soduose".

2.8. Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklės, patvirtintos Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 10.

2.9. Nuotekų užterštumo normos (LAND 10-96), patvirtintos Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 58.

2.10. Požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonos projektavimo ir priežiūros higienos normos bei taisyklės (HN 44-1993), patvirtintos vyriausiojo valstybinio gydytojo-higienisto 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 56.

2.11. Filtracijos laukų eksploatacijos įtakos aplinkai tyrimai (ataskaita, I etapas). Vilniaus valstybinė hidrogeologijos įmonė "ARTVA", Aplinkos apsaugos departamentas,- Vilnius, 1993.

2.12. Filtracijos laukų įtakos požeminei hidrosferai tyrimas (ataskaita, II etapas). UAB "Grota", Vilniaus valstybinė hidrogeologijos įmonė "ARTVA", Aplinkos apsaugos departamentas,- Vilnius, 1994.

2.13. Hidrogeologinės rekomendacijos FL įrengti ir eksploatuoti (ataskaita, III etapas). UAB "Grota", Aplinkos apsaugos ministerija, - Vilnius, 1996.

2.14. Filtracijos laukų nuotekų apsivalymo parametrų grunte natūrinis tikslinimas (ataskaita, IV etapas). UAB "Grota", Aplinkos apsaugos ministerija,- Vilnius, 1996.

2.15. Strusevičius Z. Nuotekų, atliekų ir mėšlo tvarkymas žemės ūkyje. Lietuvos vandens ūkio institutas,- Vilnius, 1996, 157 p.

2.16. Illinois Department of Public Health. Private sewage disposal licensing act and code. 1986, 97 p.

Buitinių nuotekų išleidimo licencijavimo įstatymas ir kodeksas. Ilinojaus visuomenės sveikatos apsaugos departamentas, 1986, 97 p.

2.17. Geological Survey of Ireland. Septik tank systems and groundwater in Ireland. 1993, 30 p.

Septinių talpyklų sistemos ir požeminis vanduo Airijoje. Airijos geologijos tarnyba, 1993, 30 p.

 

3. Terminai ir apibrėžimai

Šiame dokumente pavartoti terminai:

3.1. Buitinės nuotekos (nutekamieji vandenys) - skystos atliekos, susidarančios žmonių buitinėje veikloje.

3.2. Filtravimo laukai (FL) - biologinio valymo įrenginys, kuriame nuotekos paskleidžiamos žemės paviršiuje (antžeminiai FL) arba podirvyje aukščiau gruntinio vandens paviršiaus (požeminiai FL) ir savaiminiu būdu įfiltruojamos į žemės sluoksnius, pasižyminčius natūraliomis valomosiomis savybėmis.

3.3. Filtravimo šulinys - kompaktiškas, įgilintas į aeracijos zoną biologinio valymo įrenginys mažiems buitinių nuotekų kiekiams valyti filtruojant į gruntą.

3.4. Filtravimo įrenginių sanitarinės apsaugos zona (SAZ) - teritorija aplink įrenginius, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti žalingas FĮ poveikis aplinkai, žmogui. SAZ sudaro dvi juostos (žr. pav.).

3.4.1. Filtravimo įrenginių SAZ I juosta - teritorija aplink FĮ, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti žalingas jų poveikis antžeminės aplinkos kokybei (nemalonus kvapas, ligas pernešančių vabzdžių populiacijos padidėjimas ir t.t.).

3.4.2. Filtravimo įrenginių SAZ II juosta - teritorija aplink FĮ, kurioje pasireiškia arba gali pasireikšti žalingas jų poveikis paviršinio ir požeminio vandens kokybei.

3.5. Paviršinio vandens telkinys - reljefo forma, kuri nuolat arba laikinai užpildyta tekančiu arba stovinčiu vandeniu (upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai ir kt.).

3.6. Vandenvietė - požeminio vandens telkinio dalis, kurioje sutelkti požeminio vandens kaptažo, pakėlimo bei perdavimo vartotojui įrenginiai (vandentiekis).

3.7. Aeracijos zona - nuogulų sluoksnis nuo žemės paviršiaus iki pirmojo požeminio vandeningo sluoksnio vandens lygio.

3.8. Gruntas - viršutinėje žemės plutos zonoje iš diskretiškų dalelių susidariusios nuogulos (taip pat dėl žmogaus ūkinės ar gamybinės veiklos susiformavusios kietos atliekos), sudarančios daugiakomponentę sistemą iš kietų dalelių, vandens ir oro.

3.9. Smėlingas gruntas - tai birios nuogulos, kuriose stambesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra ³ 90 proc.

3.10. Molingas gruntas - tai uoliena, kurioje smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra >10 proc.

3.11. Gruntinis vanduo - požeminis vanduo, slūgsantis ant pirmo nuo žemės paviršiaus mažai laidaus nuogulų sluoksnio ir turintis laisvą paviršių.

3.12. Filtravimo įrenginių požeminio ir paviršinio vandens monitoringas - sistemingas požeminio ir paviršinio vandens kokybės bei ją veikiančių veiksnių stebėjimas, poveikio įvertinimas ir pakitimų prognozavimas.

 

4. Nuotekų užterštumo charakteristika ir jų išvalymo normos

 

4.1. Svarbiausieji teršalai nuotekose yra: mikroorganizmai, organinės medžiagos, azotas ir fosforas.

4.2. Į FĮ išpilamų nuotekų užterštumo vidutiniai dydžiai yra: Koli indeksas - nuo 103 iki 109, organinės medžiagos (pagal BDS7) ~150mgO2/l, bendras azotas ~55 mg/l, bendras fosforas ~15 mg/l. Nuotekos dažnai gali būti užterštos patogeniniais mikroorganizmais bei helmintų kiaušinėliais.

4.3. Nuotekų filtracijos (sklaidos) požeminiuose vandeninguose sluoksniuose atveju teršalų koncentracija požeminiame vandenyje ties FĮ SAZ II juostos riba turi atitikti geriamojo vandens standarto reikalavimus.

4.4. FĮ išvalytas nuotekas išleidžiant į paviršinio vandens telkinį (vandens imtuvą), teršalų koncentracija požeminiame vandenyje neturi viršyti nuotekų, išleidžiamų į paviršinio vandens telkinius, užterštumo normų, nurodytų LAND 10-96.

 

5. Bendrieji filtravimo įrenginių vietos parinkimo principai

 

5.1. FĮ įrengti galima įvairios litologinės sudėties gruntuose. Tinkamiausi yra smėlingų darinių išplitimo plotai.

5.2. FĮ poveikis paviršiniam ir požeminiam vandeniui priklauso ne tik nuo nuotekų kiekio bei teršiančių medžiagų koncentracijos jose, bet ir nuo konkrečių vietovės hidrogeologinių ir hidrografinių sąlygų. Todėl, turint keletą variantų, juos tikslinga įrengti aikštelėse, kuriose:

5.2.1. storesnė aeracijos zona (giliau slūgso gruntinis vanduo);

5.2.2. storesnis gruntinio vandens horizontas;

5.2.3. didesnis gruntinio vandens lygio gradientas (esant gruntinio vandens lygio gradientui I<0,001 dėl FĮ darbo gali pakisti filtracinio srauto tėkmės kryptis);

5.2.4. smėlingesnės (laidesnės vandeniui) aeracijos zonos ir gruntinio vandeningo horizonto uolienos;

5.2.5. aiški gruntinio vandens srauto tėkmės kryptis ir jo iškrovos sritis.

5.3. FĮ įrengti draudžiama:

5.3.1. paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje;

5.3.2. požeminio vandens vandenviečių SAZ griežto režimo ir II juostoje;

5.3.3. požeminio vandens Ic, IIIc ir IIId grupės vandenviečių (HN 44-1993) III SAZ juostoje;

5.3.4. pavienių gręžtinių šulinių SAZ;

5.3.5. intensyvaus karsto zonoje;

5.3.6. kurortų apsaugos zonos griežto režimo juostoje, rekreacinėse teritorijose, išžvalgytuose ir perspektyviuose naudingųjų iškasenų telkinių plotuose, rezervatuose, draustiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, saugomų kraštovaizdžio objektų bei jų apsaugos zonų teritorijose;

5.3.7. miesto ir miesto tipo gyvenvietėse, kuriose yra centralizuoti kanalizacijos tinklai;

5.3.8. kai aeracijos zoną sudaro molingos nuogulos, kurių filtracijos koeficientas mažesnis kaip 0,01 metrai per parą (toliau - m/p);

5.3.9. kai aukščiausio gruntinio vandens lygio gylis nuo nuotekų paskleidimo vamzdžio arba filtravimo dugno yra £ 1 m.

 

6. Filtravimo įrenginių projektavimo, įrengimo ir

eksploatavimo reikalavimai

 

6.1. FĮ leidžiama įrengti miestams, gyvenvietėms, individualių namų savininkams ar jų grupėms, kuomet nėra alternatyvių nuotekų valymo galimybių, tenkinant bendruosius tokių įrenginių vietos parinkimo principus.

6.2. Miestų ar gyvenviečių gyvenamųjų namų kvartaluose, kuriuose nėra galimybių prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų, namų savininkams ar jų grupėms leidžiama įrengti laikinus FĮ tik turint kaimyninių teritorijų savininkų sutikimą (surašomas laisvos formos aktas) bei atsižvelgiant į vietovės geomorfologines ir hidrogeologines sąlygas.

6.3. FĮ, kurių našumas ³ 50 m3/p, vietos parinkimo pagrindimui ir eksploatacijos sąlygoms nustatyti būtina atlikti priešprojektinius tiesioginius ekogeologinius tyrimus, kuriuos gali vykdyti tik fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą užsiimti tokios rūšies veikla. Asmenų, neturinčių tokio leidimo, atlikti tyrimai bei pateikti rezultatai teisinės galios neturi ir projektavimui nenaudotini.

6.4. Ekogeologinių tyrimų metu būtina ištirti (nustatyti):

6.4.1. aeracijos zonos litologinę sudėtį ir storį;

6.4.2. gruntinio vandeningo horizonto storį ir litologiją;

6.4.3. gruntinio vandens srauto tėkmės kryptį ir filtracinį greitį;

6.4.4. gruntinio vandens foninę cheminę sudėtį;

6.4.5. gruntinio vandens horizonto ribines sąlygas (gruntinio vandens iškrovos į paviršinius vandens telkinius sritis, gruntinio vandens pertekėjimo sąlygas į gilesnius vandeningus horizontus ir jų pokyčius dėl FĮ darbo).

6.5. Iki 50 m3/p našumo FĮ vieta parenkama ir pagrindžiama bei eksploatacijos sąlygos nustatomos netiesioginiais ekogeologiniais tyrimais (fondine geologine-hidrogeologine medžiaga, vietovės vizualios apžiūros rezultatais ir atskirais atvejais esant būtinybei natūriniais tyrimais).

6.6. FĮ, kurių našumas yra didesnis kaip 5 m3/p, leidimas projektuoti išduodamas tik turint tiesioginių arba netiesioginių ekogeologinių tyrimų duomenis bei tyrimus atlikusios organizacijos išvadas.

6.7. Parengta projektinė dokumentacija nustatyta tvarka derinama su visomis valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Kai FĮ projektinis pajėgumas didesnis kaip 50 m3/p, projektinė dokumentacija papildomai derinama su Lietuvos geologijos tarnyba.

6.8. FĮ nustatoma SAZ iš dviejų juostų. SAZ juostų dydžiai priimami atsižvelgiant į FĮ našumą ir grunto filtracines savybes (žr. lentelę).

 

Filtravimo įrenginių sanitarinės apsaugos zona

 

 

 

 

 Juostų dydis, m

 

 

 

 

 

 

 

Įrenginių

Našumas

Gruntas

SAZ

       SAZ II juosta

 

pavadinimas

m3/p

 

I juosta

pagal ati-

pagal nute-

 

 

 

 

tekančio

kančio

 

 

 

 

gruntinio

gruntinio

 

 

 

 

vandens

vandens

 

 

 

 

tėkmę

tėkmę

 

 

 

 

 

 

Antžeminiai

iki 50

1*

100

100

100

filtravimo laukai

 

2*

100

100

200

 

50-200

1

200

200

200

 

 

2

200

200

300

 

200-5000

1

300

300

300

 

 

2

300

300

500

 

>5000

1

500

500

500

 

 

2

500

500

700

 

 

 

 

 

 

Požeminiai

iki 50

1

15

15

100

filtravimo laukai

 

2

15

15

200

 

 

 

 

 

 

Filtravimo šuliniai

iki 1

1

8

8

30

 

 

2

8

8

50

 

1-5

1

8

8

50

 

 

2

8

8

100

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1. Lentelėje nurodytas FĮ SAZ juostų dydis gali būti koreguojamas, įvertinus faktines vietovės hidrogeologines ir meteorologines sąlygas.

2. Pagal nuotekomis užteršto gruntinio vandens srauto iškrovos ir paviršinio vandens telkinio - vandens imtuvo debitus bei ištekančio požeminio ir paviršinio vandens užterštumo lygį atstumas nuo FĮ iki paviršinio vandens telkinių gali būti mažesnis už nurodytą lentelėje, tačiau jis turi garantuoti nuotekų apsivalymą nuo patogeninių mikroorganizmų. Šis atstumas turi būti įvertintas priešprojektinių ekogeologinių tyrimų metu.

* 1 - molingas gruntas; 2 - smėlingas gruntas.

 

6.9. FĮ SAZ I juostoje ūkinei veiklai taikomi apribojimai numatyti "Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose" (žr. 2.6 punktą).

6.10. FĮ SAZ II juostoje negali būti požeminio vandens kaptažo įrenginių (šachtinių šulinių, artezinių gręžinių, centralizuotų vandenviečių) ir paviršinio vandens telkinių.

6.11. Antžeminių FL apkrova (nuotekų kiekis) nustatoma atskirai kiekvienam atvejui ir neturi viršyti 100 m3 per parą į hektarą molinguose ir 200 m3 per parą į hektarą smėlinguose gruntuose.

6.12. Požeminių FL apkrova nustatoma atskirai kiekvienam atvejui ir vienam kiaurinio vamzdžio ilgiui neturi viršyti 10 l/p molinguose ir 25 l/p smėlinguose gruntuose.

6.13. Filtravimo laukelių žemės paviršiaus nuolydis neturi būti didesnis kaip 2°.

6.14. Nuotekos į filtravimo laukelius turi būti paskleidžiamos tolygiai ir tik po jų mechaninio valymo.

6.15. Nuotekų paskirstymo laukeliai turi būti orientuoti taip, kad mažiau būtų teršiamas gruntinis vanduo, t.y. laukų ilgoji ašis orientuojama skersai gruntinio vandens tėkmei.

6.16. FĮ užteršus kaimyninėse žemės valdose paviršinio vandens telkinius ar geriamojo vandens šaltinius dėl įrenginių savininko kaltės, atsakomybė tenka jų savininkui.

6.17. Eksploatuojant didesnio kaip 50 m3/p FL, būtina vykdyti požeminio ir paviršinio vandens monitoringą pagal ekogeologinių tyrimų išvadose rekomenduotą tvarką, suderintą su Lietuvos geologijos tarnyba.

_____________